kniaukė

kniaukė
kniáukė sf. (1) 1. T.Ivan zool. kuosa, kovukas (Coloeus monedula): A matai, kiek kniáukių! Švnč. ^ Po ligos atsikėlė kūda kaip kniáukė Dkšt. | Eik jau tu, kniáuke! (pasakyta mažai mergaitei) Lp. 2. scom. labai sulysęs, nusibaigęs žmogus: Kas su tokia kniáuke norės draugautis Všk. 3. scom. kas labai taupus, šykštuolis: Ot kniáukė – niekur nė vieno skatiko neišleidžia! Švnč.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • kniaukėti — kniaukėti, kniauka, ėjo intr. 1. neaiškiai, per nosį kalbėti, knakėti: Kniaukės kniaukės – sakyk aiškiai, nėko negaliu suprasti! Užv. 2. prk. skųstis, dejuoti: Kniauka ir kniauka ans visumet kaip kniauka koks Vvr. kniaukėti; iškniaukėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukniaukti — 2 nukniaũkti, ia, nùkniaukė tr. 1. nemačiomis ką paimti, pavogti: Matyt, kas nors mano cibuką nùkniaukė Sv. Man turguj kažin kas botagą nùkniaukė Žg. Sakyk, kur nùkniaukei tą piniginę? Juk tu anksčiau jos neturėjai Alvt. Kas muno peilį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kniaukti — 1 kniaũkti, ia, ė intr. 1. MŽ337, J, K, M miaukti, rėkti (ppr. apie katę): Katė be galo graudžiai kniaukė P.Cvir. Katinas, nelaimėj būdamas (kad už uodegos nutvera), kniaũkia, šnypščia, bliauna Škn. | Kažin kas pradėjo krebždėti ir katino balsu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukniaukti — 1 nukniaũkti, ia, nùkniaukė 1. intr. nueiti, nubėgti kniaukiant: Katė, paėmusi mėzdragalį, kniau ir nùkniaukė Lp. 2. tr. neaiškiai, pro nosį ką suniurnėti: Per nosį kaži ką nukniaukė, nieko nesupratau Rk. kniaukti; atkniaukti; įkniaukti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakniaukti — 1 pakniaũkti, ia, pàkniaukė intr. 1. sugebėti kniaukti: Tai niekai kačiukas: nė nepakniaũkia žmoniškai Skr. 2. neaiškiai ką pakalbėti, paniurzgėti: Atėjęs tas kniauklys nė šiap, nė tep pàkniaukė, tai nė nėjau aš pas juos Gs. kniaukti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kniaukti — kniaũkti vksm. Katė̃ be gãlo gai̇̃liai kniaũkė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkniaukti — 1 apkniaukti intr., apkniaũkti, ia, àpkniaukė 1. refl. apsiniaukti, debesimis apsitraukti: Dangus pusryčiais apsikniaũkęs – būs lytaus Gršl. Tą pačią naktį oras apsikniaukęs, žaibai tvaskėti pradėjusys S.Dauk. Dangus apsìkniaukė – visą dieną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškniaukti — 1 iškniaũkti, ia, ìškniaukė tr. prk. išprašyti, išzirzti, iškaulyti: Eik pas tėvus, gal vis nors pūrelį kitą rugių iškniaũksi Srd. | refl. tr.: Sušilau, kol išsìkniaukiau vieną avilį bičių Stak. Vis dėlto išsìkniaukė trejetuką Gl. kniaukti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pilvinis — 2 pilvìnis, ė adj. (2) 1. esantis viduriuose, pilve: Vaistas, sugeriąs ar neutralizuojąs pilvines rūgštis L3. Pilvinė sarcina (tokia bakterija; sarcina ventriculi) LBŽ. Pilvinė aorta E. 2. susijęs su virškinimo organais: Pilvìnė vandens liga… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisikniaukti — 2 prisikniaũkti, ia, prisìkniaukė tr. prisivogti: Prisìkniaukei svetimo turto, dabar stenėk Ktk. kniaukti; iškniaukti; nukniaukti; prisikniaukti; užkniaukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”